DUK

Vandenviečių vykdomos programinės priežiūros geriamojo vandens tyrimų duomenys galima rasti VANDENS KOKYBĖ arba GYVENTOJAMS/VANDENS KOKYBĖ.

Paslaugų ir vandens kainas galima rasti KAINOS arba GYVENTOJAMS/KAINOS.

Galima rasti KAINOS arba GYVENTOJAMS/KAINOS.

Sutarčių sudarymas su UAB „Kėdainių vandenys“ galima rasti SUTARČIŲ SUDARYMO SĄLYGOS arba ADMINISTRACINĖ INFORMACIJA/SUTARČIŲ SUDARYMO SĄLYGOS

Galima rasti INFORMACIJA arba GYVENTOJAMS/INFORMACIJA.

Informuojame, kad nuo 2024 metų sausio 1 dienos UAB „Kėdainių vandenys“ nebeteiks popierinių mokėjimo pranešimų. Prašome kreiptis dėl sąskaitų pranešimų teikimo el. paštu abonentai@kedainiuvandenys.lt nurodant vardą, pavardę, abonento kodą, adresą ir elektroninio pašto adresą.

Vartotojams neturintiems galimybės gauti sąskaitas el. paštu, kartu su mokėjimo pranešimu pateiksime daugkartinio naudojimo plastikines kliento korteles, su šia kortele atsiskaityti už suteiktas paslaugas ir deklaruoti esamus skaitiklio rodmenis galėsite įmokų surinkimo vietose:

UAB „Perlas Finance“ terminaluose

UAB „MAXIMA LT“ kasoje

AB „Lietuvos paštas“ skyriuose

Kortelė priskirta kiekvienam vartotojui individualiai pagal vartotojo kodą, jos aktyvuoti nereikia. Kliento kortelę pateikus įmokų surinkimo terminale, ją nuskanavus matomi praėjusio periodo fiksuoti skaitiklio rodmenys ir mokėtina suma už ataskaitinį mėnesį. Paslaugų gavėjas turi nurodyti esamus skaitiklio rodmenis ir apmokėti priskaitytą sumą. Apmokėjimai ir deklaracijos atliekami ne anksčiau kalendorinio mėnesio 7 dienos.

Taip pat kviečiame prisijungti prie UAB „Kėdainių vandenys“ savitarnos svetainės.

https://savitarna.kedainiuvandenys.lt/ProfitWeb/loginSubscriber.pub

Prisijungę prie savo paskyros lengvai ir paprastai apmokėsite sąskaitas, deklaruosite skaitiklių rodmenis, seksite priskaitymų ir mokėjimų istoriją. Pirminio prisijungimo informacijai ir laikinojo slaptažodžio aktyvavimui prašome pateikti prašymą el. paštu abonentai@kedainiuvandenys.lt nurodant vardą, pavardę, abonento kodą, adresą, telefono numerį, el. paštą.

Galima rasti BANKO PAVEDIMAI

Vanduo laikomas galimai nesaugus vartoti, kai įvyksta bent viena iš šių situacijų:

• Vandens tiekėjas ar savivaldybė paskelbia pranešimą, kad vanduo netinkamas vartoti arba būtina jį virinti.

• Nustatoma arba įtariama mikrobiologinė tarša (pvz., E. coli, žarnyno enterokokai).

• Nustatoma arba įtariama cheminė tarša (pvz., nitratai, pesticidai, sunkieji metalai).

• Vandens tiekimo sistemoje įvyksta avarija, dėl kurios gali patekti teršalų (vamzdyno pažeidimas, slėgio kritimas, potvyniai).

• Gauti akredituotos įstaigos laboratoriniai tyrimai rodo neatitikimus higienos normoms.

• Pastebimi akivaizdūs vandens pokyčiai (drumstumas, kvapas, spalva) — tai nėra oficialus kriterijus, bet signalas, kad vanduo gali būti užterštas ir reikia tirti.

Gyventojai informuojami šiais kanalais:

1. Vandens tiekėjo pranešimai

• SMS žinutės.

• El. paštas.

• Tiekėjo ar savivaldybės interneto svetainė.

• Socialiniai tinklai.

• Pranešimai daugiabučių laiptinėse.

2. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT)

• VMVT gali paskelbti informaciją, jei pati nustato riziką.

3. Laboratoriniai tyrimai

• Jei gyventojas pats tiria (savo iniciatyva) vandentiekio, gręžinio ar šulinio vandenį, nesaugumas nustatomas pagal akredituotos laboratorijos tyrimų rezultatus.

Rekomendacijas būtina taikyti nedelsiant, kai:

• paskelbiamas internete ar spaudoje oficialus pranešimas apie nesaugų vandenį,

• gaunama informacija iš VMVT ar visuomenės sveikatos specialistų,

• gauti akredituotos laboratorijos tyrimai rodo neatitikimus.

Gyventojas neturi laukti papildomų patvirtinimų — taikomas atsargumo principas.

Būtini veiksmai

· Nevartoti vandens tiesiogiai gėrimui ar maisto gamybai, kol nėra aiškių patvirtinimų.

· Nevartoti vandens kūdikių maitinimui, dantų valymui, gyvūnų girdymui.

· Jei būtina naudoti, virinti bent 1 minutę – tai sumažina mikrobiologinę riziką, bet nepašalina cheminių teršalų.

Saugūs alternatyvūs sprendimai

· Naudoti buteliuose parduodamą vandenį arba kitą patikimą šaltinį.

· Jei įmanoma, pasirūpinti vandens atsargomis kelioms dienoms.

· Pasitikrinti, ar yra viešai prieinami vandens tiekėjo nurodymai dėl laikino naudojimo.

Higiena

· Rankoms plauti naudoti virintą ar saugų vandenį, arba dezinfekcinius skysčius.

· Maisto produktus plauti tik saugiu vandeniu.

· Vengti maudymosi ar kontakto su vandeniu, jei kyla įtarimų dėl taršos.

Informacijos sekimas

· Sekti savivaldybės, vandens tiekėjo ar visuomenės sveikatos centro pranešimus.

· Laikytis nurodymų dėl vandens vartojimo, virinimo ar draudimo.

· Informuoti šeimos narius, kaimynus, ypač vyresnio amžiaus ar mažiau informuotus žmones.

Ko nedaryti

· Neprisiimti rizikos – net jei vanduo atrodo skaidrus, jis gali būti užterštas. Jei vartojote galimai užterštą vandenį ir jaučiate pilvo skausmus, pykinimą, viduriavimą, kreipkitės į gydytoją.

· Nenaudoti buitinių filtrų ar improvizuotų priemonių, jei jie nėra skirti konkretiems teršalams šalinti.

· Neuždelsti – veikti iš karto, kol gaunama oficiali informacija.

Vandens taupymo praktika

• Trumpinkite dušo laiką – 5 minutės vietoje ilgo maudymosi vonioje sutaupo dešimtis litrų.

• Įsirenkite taupius dušo ir čiaupo aeratorius – jie sumažina srovę nuo 12–15 l/min iki 6–8 l/min.

• Uždarykite čiaupą valydami dantis, skutantis ar muiluodami rankas.

• Naudokite dvigubo nuleidimo WC bakelius (3/6 l) – tai ženkliai sumažina vandens sąnaudas.

• Plaukite indus dubenyje ar indaplovėje tik pilnai pakrautoje, rinkitės ECO režimą.

• Naudokite lietaus vandens surinktuvus laistymui, o laistykite ryte arba vakare, kad mažiau išgaruotų.

• Patikrinkite nesandarius maišytuvus – lašantis kranas gali iššvaistyti iki 50 l per dieną.

Stovinčio vandens rizikos mažinimas

• Reguliariai naudokite vandenį – ypač pastatuose, kur gyventojų mažiau arba jie laikinai nenaudojami (pvz., sodybos, sandėliai). Vandens sąstingis didina mikrobiologinę taršą.

• Profilaktiškai praplaukite čiaupus ir maišytuvus – bent kartą per savaitę atsukite juos 2–5 minutėms, kad pašalintumėte stovintį vandenį.

• Išplaukite mažai naudojamas atšakas – sudarykite praplovimo grafiką ir periodiškai nuleiskite vandenį.

• Prižiūrėkite vidaus vandentiekio įrangą – reguliariai tikrinkite filtrus, aeratorius, maišytuvus; susidėvėjusi įranga gali tapti mikroorganizmų dauginimosi vieta.

• Užtikrinkite tinkamą cirkuliaciją – stovintis vanduo vamzdynuose gali šilti, kaupti nuosėdas ir mikroorganizmus, todėl būtina užtikrinti nuolatinį srautą.

Rizikos ir naudos balansas

• Nauda: mažesnės sąskaitos už vandenį, tausojami gamtos ištekliai, geresnė vandens kokybė.

• Rizika: stovintis vanduo gali prarasti savybes, tapti mikrobiologinės taršos šaltiniu, kelti pavojų sveikatai.

• Sprendimas: derinti taupymo priemones su tinkama vidaus tinklų priežiūra – taupyti, bet neleisti vandeniui užsistovėti.

Išvada: Geriausia praktika – taupyti vandenį kasdieniais įpročiais ir technologijomis, o kartu užtikrinti, kad vanduo vamzdynuose cirkuliuotų ir nebūtų paliktas stovėti.

Miesto gyventojus geriamas vanduo pasiekia tik po kelių nuoseklių valymo etapų. Šie procesai užtikrina, kad vanduo būtų švarus, saugus ir atitiktų visus higienos reikalavimus.

1. Vandens patekimas į skaidrintuvą

Vanduo iš gręžinių pirmiausia patenka į oksidatoriaus įterpimo liniją Čia į vandenį automatiškai įmaišomas nedidelis kiekis hipochlorito, kuris naudojamas kaip oksidatorius geležies, mangano, sieros vandenilio pašalinimui ir vandens dezinfekavimui. Toliau vanduo patenka į skaidrintuvą. Hipochloritas suriša vandenyje esančią geležį, kuris prilimpa prie skaidrintuvo granulių.

Kai granulių paviršiuje prisikaupia geležies nuosėdų, jos nuplaunamos naudojant orapūtes. Taip vanduo išvalomas nuo didžiosios dalies geležies, kuri natūraliai būna požeminiame vandenyje.

2. Dvi filtravimo linijos

Vandens valymo stotis turi dvi skaidrinimo ir filtravimo linijas. Jos dirba pakaitomis, kad:

· prailgėtų įrangos darbo laikas,

· būtų galima vieną liniją plauti ar prižiūrėti, kol kita dirba,

· vandens tiekimas miestui nenutrūktų.

Tai leidžia užtikrinti nuolatinį ir patikimą vandens ruošimo procesą.

3. Vandens filtravimas

Iš skaidrintuvo vanduo per lataką patenka į filtrus. Filtruose vanduo teka per specialią daugiasluoksnę smėlio įkrovą, sudarytą iš skirtingų dydžių smėlio frakcijų:

· Stambi frakcija (1,0–2,0 mm) – sulaiko didesnes nuosėdas.

· Vidutinė frakcija (0,8–1,2 mm) – sulaiko smulkesnes daleles.

· Smulki frakcija (0,4–0,8 mm) – išvalo vandenį nuo itin smulkių dalelių.

· Apatinis žvyro sluoksnis – laiko smėlį vietoje ir užtikrina tolygų filtravimą.

Tokios struktūros filtrai leidžia vandenį išvalyti keliais etapais vienu metu ir užtikrina stabilų, patikimą filtravimą.

4. Švaraus vandens kaupimas

Išvalytas vanduo teka į du antžeminius vandens rezervuarus.

Kiekviename rezervuare įrengti lygio davikliai, kurie stebi vandens kiekį.

Toliau paruoštas geriamas vanduo tiekiamas miesto gyventojams.

Laboratorijoje atliekami profilaktiniai geriamojo vandens kokybės tyrimai. Tyrimai atliekami reguliariai, siekiant laiku nustatyti galimus vandens kokybės pokyčius ir užtikrinti tiekiamo geriamojo vandens atitiktį galiojantiems HN24:2023 reikalavimams.